Laisvës premijos laureatës ses. Bernadetos MALIÐKAITËS SJE kalba Laisvës gynëjø dienos minëjime ir Laisvës premijos áteikimo ceremonijoje (2022-01-13)
 
 


2022 m. Laisvës premijos laureatës S. B. Maliðkaitë ir s. Gerarda Ðuliauskaitë su „LKB Kronikos“ bendradarbiais kard. S. Tamkevièiumi ir P. Plumpa Sausio 13-àjà. Treèiasis Laisvës premijos laureatas vysk. Jonas Boruta áteikimo renginiuose negalëjo dalyvauti dël sveikatos bûklës. Nuotrauka s. Juditos Stankûnaitës

Bûkime iðtikimi tiesai ir laisvei

Jûsø Ekscelencija Prezidente, Ekscelencijos uþsienio ðaliø ambasadoriai, vyskupai, gerbiamieji: Seimo pirmininke, Seimo nariai, Vyriausybës vyrai ir moterys, garbûs Sausio 13-osios minëjimo dalyviai!

Kai suþinojau, kad esame nominuoti premijai, prieð akis iðkilo Juozo Zikaro Laisvës statula. Ne tiek ji, kiek aukðtas jos pjedestalas su jame áamþintomis kovomis, kurios vedë mus á laisvæ... Esu dëkinga Lietuvos Respublikos Seimui, kad skirdami Laisvës premijà „Kronikos“ bendradarbiams, siunèiate þmonëms þinià, jog ginti tikëjimo laisvæ - reiðkia ginti ir pagrindines þmogaus teises bei sieká bûti màstanèiu, atsakingu þmogumi. Laisvës statulos papëdëje regiu visus tuos, kurie nepakluso svetimai ideologijai ir prieð kuriuos vykdytus nusikaltimus „Kronika“ vieðino.

Stebuklas, kad, þinant KGB sekimo mastà, „Kronika“ ëjo septyniolika metø. Sunaikinti jos nepavyko ne dël to, kad leidusieji ar bendradarbiavusieji bûtø buvæ iðskirtinai dràsûs, bebaimiai ar turintys ypatingø galiø iðlikti. Taip nebuvo. Uþ „Kronikos“ dauginimà ir platinimà buvo nuteista 14 þmoniø, kuriø kalinimo ir tremties metus sudëjus kartu, uþ kiekvienà iðëjusá „Kronikos“ numerá, o jø – 81, yra sudëta maþdaug vieneriø metø nelaisvës kalëjime ar tremtyje auka... Pasiaukojimas dël kilnaus reikalo visada anksèiau ar vëliau yra vaisingas. Bet ar to bûtø uþtekæ? Tikrai ne. Tuos metus jautëme ir juos iðgyvenome kaip Dovyduko kovà su Galijotu, ir kiekvienas, prisidëjæs prie „Kronikos“ leidimo, galëtø konkreèiais faktais paliudyti apie paèiais sunkiausiais momentais ypatingai juos globojusià Apvaizdos rankà.

Ðiandien visus Lietuvos þmones, ir ypaè to laikmeèio bendraminèiùs, noriu sveikinti su pergale – iðtikimybë Dievui, Tëvynei, þmogui buvo ir lieka prasminga ir palaiminta.

Pamenu, jau ûgtelëjusià tëvai mokë, jei reikëtø rinktis tiesà ar laisvæ, rinkis tiesà: „Nepamirðk, kad per visus amþius dël tiesos, tikëjimo, sàþinës laisvës þmonës sudëjo labai dideles aukas... mûsiðkës – tik dar vienas laðas skausmo vandenyne. Prasilenksi su tiesa, pasiklysi,“ – sakydavo mama.

„Kronikos“ stiprybë – faktai. O tiesõs, panaðiai kaip ðviesõs, po puodu nepavoði. Tiesoje glûdi laisvës galia, na o „melo kojos trumpos ir molinës“. Þinoma, galima þmogø ir tautas pavergti ið iðorës – surakinti grandinëmis ar panèiais, bet aukos jausenà, kuri mus daro bejëgiais, prisiimame patys – ið vidaus; jos neásileisdamas þmogus, „ir gimæs grandinëse“, gali bûti laisvas. Mat laisvë ir tiesa – dovana nuo Dievo... Krikðèioniui tai – Jëzus Kristus, apie save liudijæs: „Að esu Tiesa, Kelias ir Gyvenimas. Tiesa padarys jus laisvùs.“

Ið ðiandien þinomø pasaulio màstytojø, kurie nelyginant senieji pranaðai, girdëti perspëjantys þodþiai, kad pasaulyje nyksta pati objektyvios tiesos samprata, ir kad þmonës dël to turëtø iðsigàsti ir susimàstyti, nes jai iðnykus, dël praktiniø sumetimø melas gali tapti tiesa... Manau, kad sausio 13-oji kiekvienam mums yra geras laikas permàstyti savo santyká su tiesa ir laisve: laisvas nuo ko? ir laisvas kam? Ir kad laisvës be moralës ir atsakomybës nebûna.

Ðiais metais Sausio 13-oji yra trisdeðimt pirmas kartas, kai stovime èia ir prisimenam... Ir duok Dieve, kad toji atmintis mumyse ir per kartas neiðblëstø. Istorija – sausi faktai. Atmindami mes jiems suteikiame prasmæ, o patys ágauname tapatybæ. Didele dalimi esame tuo, kuo mus padarë praeitis. Þydø kilmës anglø intelektualas filosofas, teologas, rabinas Jonathan‘as Sacks‘as yra sakæs: „tà palikimà renkuosi saugoti kitø kartø labui, nes, prieðingu atveju, be tapatybës kas að – dulkë ant begalybës pavirðiaus“.

Sausio 13-osios naktá su jaunimo grupe ið Kybartø buvau prie Seimo rûmø, tikriausiai kaip ir dauguma jûsø. Per naktá iðgyventa, iðjausta, viltasi ir melstasi tiek ir taip, kad atrodë ne naktis, o ðimtmetis... Nepaisydami grësmingos neþinios, kurià stiprino kaustantis ðaltis, nerimo ir baimës agresijos akivaizdoje, dvasios vienybæ ir jos jëgà tiesiog apèiuopiamai jautëme: uþ tiesà ir laisvæ buvome pasirengæ þûti. Ðiandien, kaip ir kasmet, susirenkame ne þûti, o gyventi, kad þuvusiøjø auka ágautø prasmæ, kad tik ji, Lietuva, bûtø laisva ir teisinga... kad þmogui joje bûtø gera gimti ir augti. Uþbaigti savo kalbà noriu to paties J. Sacks‘o þodþiais:

„Mylëkime savo artimà. Mylëkime ateivá, iðgirskime ðauksmà to, kurio kiti negirdi. Iðgelbëkime vargstantá ið jo vargø. Rûpinkimës visø orumu. Paskatinkime turintá daugiau, nei jam reikia, dalytis savo palaima su tais, kurie turi maþai. Pamaitinkime alkstantá, priglauskime benamá, pagydykime sergantá kûnu ir dvasia. Kovokime su neteisybe, kad ir kas jà darytø ir kad ir kam ji bûtø daroma... Tai moraliniai, ne ekonominiai ar politiniai dalykai. Taèiau be jø laisvë negyvuos. Moralë nëra pasirinkimas. Ji – bûtinybë. /.../ ir kartais gelbëdamas kito kûnà, iðgelbsti savo sielà“.

Taigi, pretenzingai neklauskime, kà man davë gyvenimas laisvëje. Klauskime – ko gyvenimas nori ið manæs ir kà að jam galiu duoti?

Nuo savæs norëèiau palinkëti, kad taip, kaip tà lemtingàjà Sausio 13-osios naktá jautëme vieni kitus, taip ir ðiandien jaustume. Kad mûsø rûpestá savimi, labiau ir sparèiau keistø rûpestis mumis, nes be tvaraus mes nebus ir autentiðko að. (plg. J. Sacks „Moralë“)

Su LAISVE!

Bernadeta Maliðkaitë

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt